/ru/
уговорить; внушить
/en/
1. persuade (smb + to inf); suggest; induce (smb + to inf), talk (smb into + ger); (įtikinti) bring home (to); ką važiuoti į miestą persuade smb to go to the town;2. (į plokštelę, juostą) have one's speech, etc., recorded
/de/
einreden vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įkalbu | įkalbėjau | įkalbėdavau | įkalbėsiu |
| 2p.sg. | įkalbi | įkalbėjai | įkalbėdavai | įkalbėsi |
| 3p.sg. | įkalba | įkalbėjo | įkalbėdavo | įkalbės |
| 1p.pl. | įkalbam, įkalbame | įkalbėjom, įkalbėjome | įkalbėdavome, įkalbėdavom | įkalbėsime, įkalbėsim |
| 2p.pl. | įkalbate, įkalbat | įkalbėjote, įkalbėjot | įkalbėdavot, įkalbėdavote | įkalbėsit, įkalbėsite |
| 3p.pl. | įkalba | įkalbėjo | įkalbėdavo | įkalbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkalbėčiau | įkalbėtume, įkalbėtumėm, įkalbėtumėme |
| 2p. | įkalbėtum, įkalbėtumei | įkalbėtumėte, įkalbėtumėt |
| 3p. | įkalbėtų | įkalbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkalbėkim, įkalbėkime | |
| 2p. | įkalbėki, įkalbėk | įkalbėkit, įkalbėkite |
| 3p. | teįkalba, teįkalbie | teįkalbie, teįkalba |