|
|
|
|
литовский словарь / išgurinti | |
išgùrinti (išgùrina, išgùrino) tarm.
1. žr. ištrupinti;
2. вышибить/вышибать;
i. lángą — вышибить окно
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgurinu | išgurinau | išgurindavau | išgurinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgurini | išgurinai | išgurindavai | išgurinsi |
|---|
| 3p.sg. | išgurina | išgurino | išgurindavo | išgurins |
|---|
| 1p.pl. | išgurinam, išguriname | išgurinome, išgurinom | išgurindavome, išgurindavom | išgurinsim, išgurinsime |
|---|
| 2p.pl. | išgurinat, išgurinate | išgurinot, išgurinote | išgurindavote, išgurindavot | išgurinsit, išgurinsite |
|---|
| 3p.pl. | išgurina | išgurino | išgurindavo | išgurins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgurinčiau | išgurintumėme, išgurintume, išgurintumėm |
|---|
| 2p. | išgurintumei, išgurintum | išgurintumėt, išgurintumėte |
|---|
| 3p. | išgurintų | išgurintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgurinkim, išgurinkime |
|---|
| 2p. | išgurink, išgurinki | išgurinkite, išgurinkit |
|---|
| 3p. | teišgurinie, teišgurina | teišgurinie, teišgurina |
|---|
|
