|
|
|
|
литовский словарь / sėkčioti | |
sė́kčioti (sė́kčioja, sė́kčiojo) (pasakinėti) — подсказывать;
/en/
(pasakinėti) prompt
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sėkčioju | sėkčiojau | sėkčiodavau | sėkčiosiu |
|---|
| 2p.sg. | sėkčioji | sėkčiojai | sėkčiodavai | sėkčiosi |
|---|
| 3p.sg. | sėkčioja | sėkčiojo | sėkčiodavo | sėkčios |
|---|
| 1p.pl. | sėkčiojame, sėkčiojam | sėkčiojom, sėkčiojome | sėkčiodavome, sėkčiodavom | sėkčiosime, sėkčiosim |
|---|
| 2p.pl. | sėkčiojate, sėkčiojat | sėkčiojot, sėkčiojote | sėkčiodavote, sėkčiodavot | sėkčiosit, sėkčiosite |
|---|
| 3p.pl. | sėkčioja | sėkčiojo | sėkčiodavo | sėkčios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sėkčiočiau | sėkčiotume, sėkčiotumėm, sėkčiotumėme |
|---|
| 2p. | sėkčiotumei, sėkčiotum | sėkčiotumėt, sėkčiotumėte |
|---|
| 3p. | sėkčiotų | sėkčiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sėkčiokim, sėkčiokime |
|---|
| 2p. | sėkčiok, sėkčioki | sėkčiokite, sėkčiokit |
|---|
| 3p. | tesėkčiojie, tesėkčioja | tesėkčioja, tesėkčiojie |
|---|
|
