/ru/
ругать, бранить, охаивать, порочить
/en/
scold, rail (at); abuse; defame
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | koneveikiu | koneveikiau | koneveikdavau | koneveiksiu |
| 2p.sg. | koneveiki | koneveikei | koneveikdavai | koneveiksi |
| 3p.sg. | koneveikia | koneveikė | koneveikdavo | koneveiks |
| 1p.pl. | koneveikiam, koneveikiame | koneveikėm, koneveikėme | koneveikdavom, koneveikdavome | koneveiksime, koneveiksim |
| 2p.pl. | koneveikiate, koneveikiat | koneveikėte, koneveikėt | koneveikdavote, koneveikdavot | koneveiksite, koneveiksit |
| 3p.pl. | koneveikia | koneveikė | koneveikdavo | koneveiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | koneveikčiau | koneveiktume, koneveiktumėme, koneveiktumėm |
| 2p. | koneveiktumei, koneveiktum | koneveiktumėte, koneveiktumėt |
| 3p. | koneveiktų | koneveiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | koneveikime, koneveikim | |
| 2p. | koneveiki, koneveik | koneveikite, koneveikit |
| 3p. | tekoneveikia, tekoneveikie | tekoneveikia, tekoneveikie |