|
|
|
|
литовский словарь / grįžčioti | | grį̃žčioti (grį̃žčioja, grį̃žčiojo) džn. повёртываться, поворачиваться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | grįžčioju | grįžčiojau | grįžčiodavau | grįžčiosiu |
---|
2p.sg. | grįžčioji | grįžčiojai | grįžčiodavai | grįžčiosi |
---|
3p.sg. | grįžčioja | grįžčiojo | grįžčiodavo | grįžčios |
---|
1p.pl. | grįžčiojame, grįžčiojam | grįžčiojom, grįžčiojome | grįžčiodavom, grįžčiodavome | grįžčiosim, grįžčiosime |
---|
2p.pl. | grįžčiojat, grįžčiojate | grįžčiojote, grįžčiojot | grįžčiodavot, grįžčiodavote | grįžčiosite, grįžčiosit |
---|
3p.pl. | grįžčioja | grįžčiojo | grįžčiodavo | grįžčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | grįžčiočiau | grįžčiotumėm, grįžčiotume, grįžčiotumėme |
---|
2p. | grįžčiotum, grįžčiotumei | grįžčiotumėte, grįžčiotumėt |
---|
3p. | grįžčiotų | grįžčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | grįžčiokime, grįžčiokim |
---|
2p. | grįžčiok, grįžčioki | grįžčiokite, grįžčiokit |
---|
3p. | tegrįžčioja, tegrįžčiojie | tegrįžčioja, tegrįžčiojie |
---|
|