|
|
|
|
литовский словарь / susimirkčioti | |
susimìrkčioti (susimìrkčioja, susimìrkčiojo), susimirksė́ti (susimìrksi, susimirksė́jo) — перемигнуться/перемигиваться
/en/
wink at each other, exchange winks (with)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susimirkčioju | susimirkčiojau | susimirkčiodavau | susimirkčiosiu |
|---|
| 2p.sg. | susimirkčioji | susimirkčiojai | susimirkčiodavai | susimirkčiosi |
|---|
| 3p.sg. | susimirkčioja | susimirkčiojo | susimirkčiodavo | susimirkčios |
|---|
| 1p.pl. | susimirkčiojame, susimirkčiojam | susimirkčiojome, susimirkčiojom | susimirkčiodavome | susimirkčiosime |
|---|
| 2p.pl. | susimirkčiojate | susimirkčiojot, susimirkčiojote | susimirkčiodavote | susimirkčiosite |
|---|
| 3p.pl. | susimirkčioja | susimirkčiojo | susimirkčiodavo | susimirkčios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susimirkčiočiau | susimirkčiotume, susimirkčiotumėme |
|---|
| 2p. | susimirkčiotumei, susimirkčiotum | susimirkčiotumėte |
|---|
| 3p. | susimirkčiotų | susimirkčiotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susimirkčiokim, susimirkčiokime |
|---|
| 2p. | susimirkčiok, susimirkčioki | susimirkčiokit, susimirkčiokite |
|---|
| 3p. | tesusimirkčiojie, tesusimirkčioja | tesusimirkčioja, tesusimirkčiojie |
|---|
|
