|
|
|
|
литовский словарь / kreivoti | |
kreivóti (kreivója, kreivójo)
1. кривить, искривлять;
2. идти зигзагами [шатаясь];
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kreivoju | kreivojau | kreivodavau | kreivosiu |
|---|
| 2p.sg. | kreivoji | kreivojai | kreivodavai | kreivosi |
|---|
| 3p.sg. | kreivoja | kreivojo | kreivodavo | kreivos |
|---|
| 1p.pl. | kreivojam, kreivojame | kreivojom, kreivojome | kreivodavome, kreivodavom | kreivosime, kreivosim |
|---|
| 2p.pl. | kreivojat, kreivojate | kreivojote, kreivojot | kreivodavot, kreivodavote | kreivosit, kreivosite |
|---|
| 3p.pl. | kreivoja | kreivojo | kreivodavo | kreivos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | kreivočiau | kreivotume, kreivotumėme, kreivotumėm |
|---|
| 2p. | kreivotumei, kreivotum | kreivotumėte, kreivotumėt |
|---|
| 3p. | kreivotų | kreivotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | kreivokim, kreivokime |
|---|
| 2p. | kreivok, kreivoki | kreivokit, kreivokite |
|---|
| 3p. | tekreivoja, tekreivojie | tekreivojie, tekreivoja |
|---|
|
