/ru/
искрить(ся)
/en/
sparkle, scintillate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kibirkščiuoju | kibirkščiavau | kibirkščiuodavau | kibirkščiuosiu |
| 2p.sg. | kibirkščiuoji | kibirkščiavai | kibirkščiuodavai | kibirkščiuosi |
| 3p.sg. | kibirkščiuoja | kibirkščiavo | kibirkščiuodavo | kibirkščiuos |
| 1p.pl. | kibirkščiuojame, kibirkščiuojam | kibirkščiavom, kibirkščiavome | kibirkščiuodavome, kibirkščiuodavom | kibirkščiuosim, kibirkščiuosime |
| 2p.pl. | kibirkščiuojate, kibirkščiuojat | kibirkščiavote, kibirkščiavot | kibirkščiuodavote, kibirkščiuodavot | kibirkščiuosit, kibirkščiuosite |
| 3p.pl. | kibirkščiuoja | kibirkščiavo | kibirkščiuodavo | kibirkščiuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kibirkščiuočiau | kibirkščiuotumėme, kibirkščiuotume, kibirkščiuotumėm |
| 2p. | kibirkščiuotumei, kibirkščiuotum | kibirkščiuotumėt, kibirkščiuotumėte |
| 3p. | kibirkščiuotų | kibirkščiuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kibirkščiuokim, kibirkščiuokime | |
| 2p. | kibirkščiuok, kibirkščiuoki | kibirkščiuokit, kibirkščiuokite |
| 3p. | tekibirkščiuoja, tekibirkščiuojie | tekibirkščiuoja, tekibirkščiuojie |