|
|
|
|
литовский словарь / nustovėti | |
nustovė́ti (nustóvi, nustovė́jo)
1. отстоять/отстаивать;
n. kójas — отстоять ноги;
2. устоять/ устаивать;
jìs negãli n. vienojè viẽtoje — он не может устоять на одном месте
/en/
keep one's feet; (vietoje) keep/ stand still; jis nenustovi ant kojų he can't keep on his legs
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nustoviu | nustovėjau | nustovėdavau | nustovėsiu |
|---|
| 2p.sg. | nustovi | nustovėjai | nustovėdavai | nustovėsi |
|---|
| 3p.sg. | nustovi | nustovėjo | nustovėdavo | nustovės |
|---|
| 1p.pl. | nustovim, nustovime | nustovėjome, nustovėjom | nustovėdavom, nustovėdavome | nustovėsim, nustovėsime |
|---|
| 2p.pl. | nustovite, nustovit | nustovėjote, nustovėjot | nustovėdavote, nustovėdavot | nustovėsite, nustovėsit |
|---|
| 3p.pl. | nustovi | nustovėjo | nustovėdavo | nustovės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nustovėčiau | nustovėtumėm, nustovėtumėme, nustovėtume |
|---|
| 2p. | nustovėtumei, nustovėtum | nustovėtumėt, nustovėtumėte |
|---|
| 3p. | nustovėtų | nustovėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nustovėkime, nustovėkim |
|---|
| 2p. | nustovėki, nustovėk | nustovėkite, nustovėkit |
|---|
| 3p. | tenustovie, tenustovi | tenustovi, tenustovie |
|---|
|
