/en/
restrain/control oneself ; ne(be) lose one's self-control
/de/
sich beherrschen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susivaldau | susivaldžiau | susivaldydavau | susivaldysiu |
| 2p.sg. | susivaldai | susivaldei | susivaldydavai | susivaldysi |
| 3p.sg. | susivaldo | susivaldė | susivaldydavo | susivaldys |
| 1p.pl. | susivaldome, susivaldom | susivaldėme, susivaldėm | susivaldydavome | susivaldysime |
| 2p.pl. | susivaldote | susivaldėte, susivaldėt | susivaldydavote | susivaldysite |
| 3p.pl. | susivaldo | susivaldė | susivaldydavo | susivaldys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susivaldyčiau | susivaldytumėme, susivaldytume |
| 2p. | susivaldytum, susivaldytumei | susivaldytumėte |
| 3p. | susivaldytų | susivaldytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susivaldykim, susivaldykime | |
| 2p. | susivaldyk, susivaldyki | susivaldykit, susivaldykite |
| 3p. | tesusivaldai, tesusivaldo | tesusivaldo, tesusivaldai |