/en/
convince, persuade ; make believe ; ką nors savo žodžių teisumu convince smb of the truth of one's words/statement
/de/
(kuo) überzeugen vt (von D)
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | įtikinu | įtikinau | įtikindavau | įtikinsiu |
2p.sg. | įtikini | įtikinai | įtikindavai | įtikinsi |
3p.sg. | įtikina | įtikino | įtikindavo | įtikins |
1p.pl. | įtikiname, įtikinam | įtikinome, įtikinom | įtikindavom, įtikindavome | įtikinsim, įtikinsime |
2p.pl. | įtikinat, įtikinate | įtikinote, įtikinot | įtikindavot, įtikindavote | įtikinsite, įtikinsit |
3p.pl. | įtikina | įtikino | įtikindavo | įtikins |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įtikinčiau | įtikintumėm, įtikintume, įtikintumėme |
2p. | įtikintumei, įtikintum | įtikintumėte, įtikintumėt |
3p. | įtikintų | įtikintų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įtikinkime, įtikinkim | |
2p. | įtikink, įtikinki | įtikinkit, įtikinkite |
3p. | teįtikina, teįtikinie | teįtikinie, teįtikina |