|
|
|
|
литовский словарь / išgraibstyti | | išgraibstýti (išgraĩbsto, išgraĩbstė) džn. 1. (išstvarstyti) расхватывать/ расхватать, разбирать/разобрать; 2. (išsamstyti) вылавливать/выловить
/en/ 1. (prekes) buy up ; snatch away; 2. snatch out; fish out
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išgraibstau | išgraibsčiau | išgraibstydavau | išgraibstysiu |
---|
2p.sg. | išgraibstai | išgraibstei | išgraibstydavai | išgraibstysi |
---|
3p.sg. | išgraibsto | išgraibstė | išgraibstydavo | išgraibstys |
---|
1p.pl. | išgraibstome, išgraibstom | išgraibstėme, išgraibstėm | išgraibstydavome, išgraibstydavom | išgraibstysim, išgraibstysime |
---|
2p.pl. | išgraibstot, išgraibstote | išgraibstėt, išgraibstėte | išgraibstydavot, išgraibstydavote | išgraibstysite, išgraibstysit |
---|
3p.pl. | išgraibsto | išgraibstė | išgraibstydavo | išgraibstys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išgraibstyčiau | išgraibstytume, išgraibstytumėme, išgraibstytumėm |
---|
2p. | išgraibstytum, išgraibstytumei | išgraibstytumėt, išgraibstytumėte |
---|
3p. | išgraibstytų | išgraibstytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išgraibstykime, išgraibstykim |
---|
2p. | išgraibstyk, išgraibstyki | išgraibstykit, išgraibstykite |
---|
3p. | teišgraibsto, teišgraibstai | teišgraibstai, teišgraibsto |
---|
|