/ru/
подговорить; подстрекать; подучивать
/en/
instigate, put up, incite; taip daryti jį draugai įmokė his friends instigated/ incited him to do this
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | įmokau | įmokiau | įmokydavau | įmokysiu |
2p.sg. | įmokai | įmokei | įmokydavai | įmokysi |
3p.sg. | įmoko | įmokė | įmokydavo | įmokys |
1p.pl. | įmokom, įmokome | įmokėm, įmokėme | įmokydavom, įmokydavome | įmokysime, įmokysim |
2p.pl. | įmokote, įmokot | įmokėt, įmokėte | įmokydavot, įmokydavote | įmokysit, įmokysite |
3p.pl. | įmoko | įmokė | įmokydavo | įmokys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įmokyčiau | įmokytume, įmokytumėme, įmokytumėm |
2p. | įmokytumei, įmokytum | įmokytumėt, įmokytumėte |
3p. | įmokytų | įmokytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įmokykim, įmokykime | |
2p. | įmokyk, įmokyki | įmokykite, įmokykit |
3p. | teįmoko, teįmokai | teįmokai, teįmoko |