|
|
|
|
литовский словарь / išgarsėti | |
išgarsė́ti (išgarsė́ja, išgarsė́jo) — прославиться/ прославляться, стать/становиться известным [знаменитым];
išgarsė́ti kãro žỹgiais — прославиться военными подвигами
/en/
become famous;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgarsėju | išgarsėjau | išgarsėdavau | išgarsėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgarsėji | išgarsėjai | išgarsėdavai | išgarsėsi |
|---|
| 3p.sg. | išgarsėja | išgarsėjo | išgarsėdavo | išgarsės |
|---|
| 1p.pl. | išgarsėjam, išgarsėjame | išgarsėjom, išgarsėjome | išgarsėdavom, išgarsėdavome | išgarsėsime, išgarsėsim |
|---|
| 2p.pl. | išgarsėjate, išgarsėjat | išgarsėjote, išgarsėjot | išgarsėdavote, išgarsėdavot | išgarsėsit, išgarsėsite |
|---|
| 3p.pl. | išgarsėja | išgarsėjo | išgarsėdavo | išgarsės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgarsėčiau | išgarsėtumėm, išgarsėtume, išgarsėtumėme |
|---|
| 2p. | išgarsėtumei, išgarsėtum | išgarsėtumėt, išgarsėtumėte |
|---|
| 3p. | išgarsėtų | išgarsėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgarsėkim, išgarsėkime |
|---|
| 2p. | išgarsėki, išgarsėk | išgarsėkit, išgarsėkite |
|---|
| 3p. | teišgarsėja, teišgarsėjie | teišgarsėjie, teišgarsėja |
|---|
|
