|
|
|
|
литовский словарь / uostinėti | | uostinė́ti (uostinė́ja, uostinė́jo) džn. 1. нюхать; обнюхивать; 2. prk. (šnipinėti) вынюхивать šnek., разнюхивать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | uostinėju | uostinėjau | uostinėdavau | uostinėsiu |
---|
2p.sg. | uostinėji | uostinėjai | uostinėdavai | uostinėsi |
---|
3p.sg. | uostinėja | uostinėjo | uostinėdavo | uostinės |
---|
1p.pl. | uostinėjam, uostinėjame | uostinėjome, uostinėjom | uostinėdavom, uostinėdavome | uostinėsim, uostinėsime |
---|
2p.pl. | uostinėjate, uostinėjat | uostinėjote, uostinėjot | uostinėdavote, uostinėdavot | uostinėsite, uostinėsit |
---|
3p.pl. | uostinėja | uostinėjo | uostinėdavo | uostinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | uostinėčiau | uostinėtumėme, uostinėtumėm, uostinėtume |
---|
2p. | uostinėtum, uostinėtumei | uostinėtumėt, uostinėtumėte |
---|
3p. | uostinėtų | uostinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | uostinėkime, uostinėkim |
---|
2p. | uostinėk, uostinėki | uostinėkit, uostinėkite |
---|
3p. | teuostinėjie, teuostinėja | teuostinėjie, teuostinėja |
---|
|