/ru/
выломать
/en/
break in/out
/de/
ausbrechen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išlaužau | išlaužiau | išlaužydavau | išlaužysiu |
| 2p.sg. | išlaužai | išlaužei | išlaužydavai | išlaužysi |
| 3p.sg. | išlaužo | išlaužė | išlaužydavo | išlaužys |
| 1p.pl. | išlaužom, išlaužome | išlaužėm, išlaužėme | išlaužydavome, išlaužydavom | išlaužysime, išlaužysim |
| 2p.pl. | išlaužot, išlaužote | išlaužėte, išlaužėt | išlaužydavote, išlaužydavot | išlaužysit, išlaužysite |
| 3p.pl. | išlaužo | išlaužė | išlaužydavo | išlaužys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlaužyčiau | išlaužytume, išlaužytumėm, išlaužytumėme |
| 2p. | išlaužytumei, išlaužytum | išlaužytumėt, išlaužytumėte |
| 3p. | išlaužytų | išlaužytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlaužykim, išlaužykime | |
| 2p. | išlaužyki, išlaužyk | išlaužykit, išlaužykite |
| 3p. | teišlaužo, teišlaužai | teišlaužo, teišlaužai |