/ru/
вытягиваться; вытаскивть (себе)
/en/
draw out; pull out ; get out; take out
/de/
hervorholen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsitraukau, išsitraukiu | išsitraukiau | išsitraukdavau | išsitrauksiu |
| 2p.sg. | išsitraukai, išsitrauki | išsitraukei | išsitraukdavai | išsitrauksi |
| 3p.sg. | išsitrauko, išsitraukia | išsitraukė | išsitraukdavo | išsitrauks |
| 1p.pl. | išsitraukiam, išsitraukome, išsitraukiame, išsitraukom | išsitraukėm, išsitraukėme | išsitraukdavome | išsitrauksime |
| 2p.pl. | išsitraukiate, išsitraukote | išsitraukėt, išsitraukėte | išsitraukdavote | išsitrauksite |
| 3p.pl. | išsitraukia, išsitrauko | išsitraukė | išsitraukdavo | išsitrauks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsitraukčiau | išsitrauktumėme, išsitrauktume |
| 2p. | išsitrauktum, išsitrauktumei | išsitrauktumėte |
| 3p. | išsitrauktų | išsitrauktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsitraukime, išsitraukim | |
| 2p. | išsitrauki, išsitrauk | išsitraukit, išsitraukite |
| 3p. | teišsitraukie, teišsitraukia, teišsitrauko, teišsitraukai | teišsitraukie, teišsitraukia, teišsitrauko, teišsitraukai |