/ru/
заколебаться, поколебаться; зашататься
/en/
1. (begin to) stagger, sway; totter; 2. (suabejoti) become unsteady , (begin to) waver/hesitate
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | susvyruoju | susvyravau | susvyruodavau | susvyruosiu |
2p.sg. | susvyruoji | susvyravai | susvyruodavai | susvyruosi |
3p.sg. | susvyruoja | susvyravo | susvyruodavo | susvyruos |
1p.pl. | susvyruojam, susvyruojame | susvyravom, susvyravome | susvyruodavome, susvyruodavom | susvyruosime, susvyruosim |
2p.pl. | susvyruojat, susvyruojate | susvyravot, susvyravote | susvyruodavote, susvyruodavot | susvyruosit, susvyruosite |
3p.pl. | susvyruoja | susvyravo | susvyruodavo | susvyruos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susvyruočiau | susvyruotume, susvyruotumėm, susvyruotumėme |
2p. | susvyruotumei, susvyruotum | susvyruotumėte, susvyruotumėt |
3p. | susvyruotų | susvyruotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | susvyruokim, susvyruokime | |
2p. | susvyruok, susvyruoki | susvyruokit, susvyruokite |
3p. | tesusvyruojie, tesusvyruoja | tesusvyruoja, tesusvyruojie |