|
|
|
|
литовский словарь / stabarėti | | stabarė́ti (stabarė́ja, stabarė́jo) твердеть; окостеневать
/en/ get/grow stiff
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | stabarėju | stabarėjau | stabarėdavau | stabarėsiu |
---|
2p.sg. | stabarėji | stabarėjai | stabarėdavai | stabarėsi |
---|
3p.sg. | stabarėja | stabarėjo | stabarėdavo | stabarės |
---|
1p.pl. | stabarėjame, stabarėjam | stabarėjom, stabarėjome | stabarėdavome, stabarėdavom | stabarėsim, stabarėsime |
---|
2p.pl. | stabarėjat, stabarėjate | stabarėjote, stabarėjot | stabarėdavote, stabarėdavot | stabarėsit, stabarėsite |
---|
3p.pl. | stabarėja | stabarėjo | stabarėdavo | stabarės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | stabarėčiau | stabarėtumėm, stabarėtumėme, stabarėtume |
---|
2p. | stabarėtum, stabarėtumei | stabarėtumėt, stabarėtumėte |
---|
3p. | stabarėtų | stabarėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | stabarėkime, stabarėkim |
---|
2p. | stabarėk, stabarėki | stabarėkite, stabarėkit |
---|
3p. | testabarėja, testabarėjie | testabarėjie, testabarėja |
---|
|