/ru/
расходиться, разъезжаться (гости)
/en/
go away; (į skirtingas puses) disperse; (apie minią, susirinkimą) break up ; (apie du-tris asmenis) part, separate; svečiai išsiskirstė guests have departed; medžiotojai išsiskirstė po girią hunters have dispersed in the forest
/de/
auseinander|gehen* vi (s); išsiskirti 1 (kuo) sich unterscheiden* (durch A) 2 (apie sutuoktinius) sich scheiden lassen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsiskirstau | išsiskirsčiau | išsiskirstydavau | išsiskirstysiu |
| 2p.sg. | išsiskirstai | išsiskirstei | išsiskirstydavai | išsiskirstysi |
| 3p.sg. | išsiskirsto | išsiskirstė | išsiskirstydavo | išsiskirstys |
| 1p.pl. | išsiskirstom, išsiskirstome | išsiskirstėm, išsiskirstėme | išsiskirstydavome | išsiskirstysime |
| 2p.pl. | išsiskirstote | išsiskirstėte, išsiskirstėt | išsiskirstydavote | išsiskirstysite |
| 3p.pl. | išsiskirsto | išsiskirstė | išsiskirstydavo | išsiskirstys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiskirstyčiau | išsiskirstytumėme, išsiskirstytume |
| 2p. | išsiskirstytum, išsiskirstytumei | išsiskirstytumėte |
| 3p. | išsiskirstytų | išsiskirstytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsiskirstykime, išsiskirstykim | |
| 2p. | išsiskirstyki, išsiskirstyk | išsiskirstykit, išsiskirstykite |
| 3p. | teišsiskirstai, teišsiskirsto | teišsiskirsto, teišsiskirstai |