|
|
|
|
литовский словарь / perkirtinėti | |
pérkirtinėti (pérkirtinėja, pérkirtinėjo) džn.
1. перерубать/перерубить;
2. перебивать/перебить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | perkirtinėju | perkirtinėjau | perkirtinėdavau | perkirtinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | perkirtinėji | perkirtinėjai | perkirtinėdavai | perkirtinėsi |
|---|
| 3p.sg. | perkirtinėja | perkirtinėjo | perkirtinėdavo | perkirtinės |
|---|
| 1p.pl. | perkirtinėjam, perkirtinėjame | perkirtinėjom, perkirtinėjome | perkirtinėdavome, perkirtinėdavom | perkirtinėsime, perkirtinėsim |
|---|
| 2p.pl. | perkirtinėjate, perkirtinėjat | perkirtinėjot, perkirtinėjote | perkirtinėdavot, perkirtinėdavote | perkirtinėsit, perkirtinėsite |
|---|
| 3p.pl. | perkirtinėja | perkirtinėjo | perkirtinėdavo | perkirtinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | perkirtinėčiau | perkirtinėtume, perkirtinėtumėme, perkirtinėtumėm |
|---|
| 2p. | perkirtinėtumei, perkirtinėtum | perkirtinėtumėt, perkirtinėtumėte |
|---|
| 3p. | perkirtinėtų | perkirtinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | perkirtinėkim, perkirtinėkime |
|---|
| 2p. | perkirtinėk, perkirtinėki | perkirtinėkit, perkirtinėkite |
|---|
| 3p. | teperkirtinėja, teperkirtinėjie | teperkirtinėjie, teperkirtinėja |
|---|
|
