|
|
|
|
литовский словарь / perkirtinėti | | pérkirtinėti (pérkirtinėja, pérkirtinėjo) džn. 1. перерубать/перерубить; 2. перебивать/перебить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | perkirtinėju | perkirtinėjau | perkirtinėdavau | perkirtinėsiu |
---|
2p.sg. | perkirtinėji | perkirtinėjai | perkirtinėdavai | perkirtinėsi |
---|
3p.sg. | perkirtinėja | perkirtinėjo | perkirtinėdavo | perkirtinės |
---|
1p.pl. | perkirtinėjam, perkirtinėjame | perkirtinėjom, perkirtinėjome | perkirtinėdavome, perkirtinėdavom | perkirtinėsime, perkirtinėsim |
---|
2p.pl. | perkirtinėjate, perkirtinėjat | perkirtinėjot, perkirtinėjote | perkirtinėdavot, perkirtinėdavote | perkirtinėsit, perkirtinėsite |
---|
3p.pl. | perkirtinėja | perkirtinėjo | perkirtinėdavo | perkirtinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | perkirtinėčiau | perkirtinėtume, perkirtinėtumėme, perkirtinėtumėm |
---|
2p. | perkirtinėtumei, perkirtinėtum | perkirtinėtumėt, perkirtinėtumėte |
---|
3p. | perkirtinėtų | perkirtinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | perkirtinėkim, perkirtinėkime |
---|
2p. | perkirtinėk, perkirtinėki | perkirtinėkit, perkirtinėkite |
---|
3p. | teperkirtinėja, teperkirtinėjie | teperkirtinėjie, teperkirtinėja |
---|
|