/ru/
прогосподствовать, провластвовать, процарствовать
/en/
have reigned (for some time)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išviešpatauju | išviešpatavau | išviešpataudavau | išviešpatausiu |
| 2p.sg. | išviešpatauji | išviešpatavai | išviešpataudavai | išviešpatausi |
| 3p.sg. | išviešpatauja | išviešpatavo | išviešpataudavo | išviešpataus |
| 1p.pl. | išviešpataujame, išviešpataujam | išviešpatavome, išviešpatavom | išviešpataudavome, išviešpataudavom | išviešpatausim, išviešpatausime |
| 2p.pl. | išviešpataujat, išviešpataujate | išviešpatavot, išviešpatavote | išviešpataudavote, išviešpataudavot | išviešpatausite, išviešpatausit |
| 3p.pl. | išviešpatauja | išviešpatavo | išviešpataudavo | išviešpataus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išviešpataučiau | išviešpatautumėme, išviešpatautumėm, išviešpatautume |
| 2p. | išviešpatautum, išviešpatautumei | išviešpatautumėt, išviešpatautumėte |
| 3p. | išviešpatautų | išviešpatautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išviešpataukime, išviešpataukim | |
| 2p. | išviešpatauk, išviešpatauki | išviešpataukit, išviešpataukite |
| 3p. | teišviešpatauja, teišviešpataujie | teišviešpataujie, teišviešpatauja |