|
|
|
|
литовский словарь / vyskupauti | |
vyskupáuti (vyskupáuja, vyskupãvo) — быть епископом;
/en/
be a bishop
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | vyskupauju | vyskupavau | vyskupaudavau | vyskupausiu |
|---|
| 2p.sg. | vyskupauji | vyskupavai | vyskupaudavai | vyskupausi |
|---|
| 3p.sg. | vyskupauja | vyskupavo | vyskupaudavo | vyskupaus |
|---|
| 1p.pl. | vyskupaujame, vyskupaujam | vyskupavom, vyskupavome | vyskupaudavome, vyskupaudavom | vyskupausim, vyskupausime |
|---|
| 2p.pl. | vyskupaujate, vyskupaujat | vyskupavote, vyskupavot | vyskupaudavote, vyskupaudavot | vyskupausit, vyskupausite |
|---|
| 3p.pl. | vyskupauja | vyskupavo | vyskupaudavo | vyskupaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | vyskupaučiau | vyskupautumėme, vyskupautume, vyskupautumėm |
|---|
| 2p. | vyskupautum, vyskupautumei | vyskupautumėt, vyskupautumėte |
|---|
| 3p. | vyskupautų | vyskupautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | vyskupaukime, vyskupaukim |
|---|
| 2p. | vyskupauki, vyskupauk | vyskupaukite, vyskupaukit |
|---|
| 3p. | tevyskupaujie, tevyskupauja | tevyskupaujie, tevyskupauja |
|---|
|
