/ru/
гневаться; сердиться
/en/
be wrathful/angry (with)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | rūstauju | rūstavau | rūstaudavau | rūstausiu |
| 2p.sg. | rūstauji | rūstavai | rūstaudavai | rūstausi |
| 3p.sg. | rūstauja | rūstavo | rūstaudavo | rūstaus |
| 1p.pl. | rūstaujame, rūstaujam | rūstavom, rūstavome | rūstaudavom, rūstaudavome | rūstausime, rūstausim |
| 2p.pl. | rūstaujate, rūstaujat | rūstavot, rūstavote | rūstaudavote, rūstaudavot | rūstausit, rūstausite |
| 3p.pl. | rūstauja | rūstavo | rūstaudavo | rūstaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | rūstaučiau | rūstautumėm, rūstautumėme, rūstautume |
| 2p. | rūstautumei, rūstautum | rūstautumėte, rūstautumėt |
| 3p. | rūstautų | rūstautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | rūstaukim, rūstaukime | |
| 2p. | rūstauk, rūstauki | rūstaukite, rūstaukit |
| 3p. | terūstaujie, terūstauja | terūstauja, terūstaujie |