|
|
|
|
литовский словарь / sušnekėti | |
sušnekė́ti (sùšneka, sušnekė́jo) (sutarti) сговориться/ сговариваться, утовориться/уговариваться
/en/
žr. sukalbėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sušneku | sušnekėjau | sušnekėdavau | sušnekėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sušneki | sušnekėjai | sušnekėdavai | sušnekėsi |
|---|
| 3p.sg. | sušneka | sušnekėjo | sušnekėdavo | sušnekės |
|---|
| 1p.pl. | sušnekam, sušnekame | sušnekėjome, sušnekėjom | sušnekėdavom, sušnekėdavome | sušnekėsim, sušnekėsime |
|---|
| 2p.pl. | sušnekat, sušnekate | sušnekėjot, sušnekėjote | sušnekėdavot, sušnekėdavote | sušnekėsite, sušnekėsit |
|---|
| 3p.pl. | sušneka | sušnekėjo | sušnekėdavo | sušnekės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sušnekėčiau | sušnekėtumėm, sušnekėtume, sušnekėtumėme |
|---|
| 2p. | sušnekėtumei, sušnekėtum | sušnekėtumėte, sušnekėtumėt |
|---|
| 3p. | sušnekėtų | sušnekėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sušnekėkime, sušnekėkim |
|---|
| 2p. | sušnekėki, sušnekėk | sušnekėkit, sušnekėkite |
|---|
| 3p. | tesušnekie, tesušneka | tesušneka, tesušnekie |
|---|
|
