|
|
|
|
литовский словарь / sutaikyti | | sutáikyti (sutáiko, sutáikė) 1. (suderinti) совместить/ совмещать; 2. žr. sutaikinti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sutaikau | sutaikiau | sutaikydavau | sutaikysiu |
---|
2p.sg. | sutaikai | sutaikei | sutaikydavai | sutaikysi |
---|
3p.sg. | sutaiko | sutaikė | sutaikydavo | sutaikys |
---|
1p.pl. | sutaikome, sutaikom | sutaikėm, sutaikėme | sutaikydavom, sutaikydavome | sutaikysime, sutaikysim |
---|
2p.pl. | sutaikot, sutaikote | sutaikėt, sutaikėte | sutaikydavot, sutaikydavote | sutaikysit, sutaikysite |
---|
3p.pl. | sutaiko | sutaikė | sutaikydavo | sutaikys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sutaikyčiau | sutaikytume, sutaikytumėme, sutaikytumėm |
---|
2p. | sutaikytum, sutaikytumei | sutaikytumėt, sutaikytumėte |
---|
3p. | sutaikytų | sutaikytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sutaikykim, sutaikykime |
---|
2p. | sutaikyki, sutaikyk | sutaikykite, sutaikykit |
---|
3p. | tesutaikai, tesutaiko | tesutaikai, tesutaiko |
---|
|