/ru/
развести; разводить
/en/
(šakas ir pan.) part slightly; (rankas) make a helpless gesture
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | skėsteliu | skėstelėdavau | skėstelėsiu | |
| 2p.sg. | skėsteli | skėstelėdavai | skėstelėsi | |
| 3p.sg. | skėsteli | skėstelėdavo | skėstelės | |
| 1p.pl. | skėstelime, skėstelim | skėstelėdavom, skėstelėdavome | skėstelėsime, skėstelėsim | |
| 2p.pl. | skėstelite, skėstelit | skėstelėdavote, skėstelėdavot | skėstelėsit, skėstelėsite | |
| 3p.pl. | skėsteli | skėstelėdavo | skėstelės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skėstelėčiau | skėstelėtumėme, skėstelėtume, skėstelėtumėm |
| 2p. | skėstelėtum, skėstelėtumei | skėstelėtumėt, skėstelėtumėte |
| 3p. | skėstelėtų | skėstelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skėstelėkim, skėstelėkime | |
| 2p. | skėstelėki, skėstelėk | skėstelėkite, skėstelėkit |
| 3p. | teskėstelie, teskėsteli | teskėstelie, teskėsteli |