|
|
|
|
литовский словарь / marintis | | marìntis (marìnasi, marìnosi) — мориться, морить себя;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | marinuosi, marinuos | marinausi, marinaus | marindavausi, marindavaus | marinsiuosi, marinsiuos |
---|
2p.sg. | mariniesi, marinies | marinais, marinaisi | marindavais, marindavaisi | marinsiesi, marinsies |
---|
3p.sg. | marinasi, marinas | marinos, marinosi | marindavos, marindavosi | marinsis |
---|
1p.pl. | marinamės | marinomės | marindavomės | marinsimės |
---|
2p.pl. | marinatės | marinotės | marindavotės | marinsitės |
---|
3p.pl. | marinasi, marinas | marinosi, marinos | marindavosi, marindavos | marinsis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | marinčiausi, marinčiaus | marintumės, marintumėmės |
---|
2p. | marintumeis, marintumeisi | marintumėtės |
---|
3p. | marintųs, marintųsi | marintųsi, marintųs |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | marinkimės |
---|
2p. | marinkis | marinkitės |
---|
3p. | tesimarinie, tesimarina | tesimarina, tesimarinie |
---|
|