|
|
|
|
литовский словарь / išgrėbti | |
išgrė́bti (išgrė́bia, išgrė́bė) выгрести/выгребать
/en/
rake out
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgrėbiu | išgrėbiau | išgrėbdavau | išgrėbsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrėbi | išgrėbei | išgrėbdavai | išgrėbsi |
|---|
| 3p.sg. | išgrėbia | išgrėbė | išgrėbdavo | išgrėbs |
|---|
| 1p.pl. | išgrėbiam, išgrėbiame | išgrėbėme, išgrėbėm | išgrėbdavome, išgrėbdavom | išgrėbsime, išgrėbsim |
|---|
| 2p.pl. | išgrėbiat, išgrėbiate | išgrėbėt, išgrėbėte | išgrėbdavot, išgrėbdavote | išgrėbsit, išgrėbsite |
|---|
| 3p.pl. | išgrėbia | išgrėbė | išgrėbdavo | išgrėbs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgrėbčiau | išgrėbtume, išgrėbtumėm, išgrėbtumėme |
|---|
| 2p. | išgrėbtum, išgrėbtumei | išgrėbtumėt, išgrėbtumėte |
|---|
| 3p. | išgrėbtų | išgrėbtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgrėbkim, išgrėbkime |
|---|
| 2p. | išgrėbki, išgrėbk | išgrėbkit, išgrėbkite |
|---|
| 3p. | teišgrėbia, teišgrėbie | teišgrėbie, teišgrėbia |
|---|
|
