|
|
|
|
литовский словарь / iššalvėti | | iššalvė́ti (iššal̃vi, iššalvė́jo) понемногу вымерзнуть/ вымерзать [перемёрзнуть/перемерзать]
/en/ freeze
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iššalvėju | iššalvėjau | iššalvėdavau | iššalvėsiu |
---|
2p.sg. | iššalvėji | iššalvėjai | iššalvėdavai | iššalvėsi |
---|
3p.sg. | iššalvėja | iššalvėjo | iššalvėdavo | iššalvės |
---|
1p.pl. | iššalvėjame, iššalvėjam | iššalvėjom, iššalvėjome | iššalvėdavom, iššalvėdavome | iššalvėsim, iššalvėsime |
---|
2p.pl. | iššalvėjate, iššalvėjat | iššalvėjot, iššalvėjote | iššalvėdavot, iššalvėdavote | iššalvėsit, iššalvėsite |
---|
3p.pl. | iššalvėja | iššalvėjo | iššalvėdavo | iššalvės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iššalvėčiau | iššalvėtumėm, iššalvėtume, iššalvėtumėme |
---|
2p. | iššalvėtumei, iššalvėtum | iššalvėtumėte, iššalvėtumėt |
---|
3p. | iššalvėtų | iššalvėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iššalvėkim, iššalvėkime |
---|
2p. | iššalvėki, iššalvėk | iššalvėkite, iššalvėkit |
---|
3p. | teiššalvėja, teiššalvėjie | teiššalvėjie, teiššalvėja |
---|
|