/ru/
упрашивать; напрашивть
/en/
1. beg, entreat; (įtikinti) prevail (upon); 2. (prikviesti) ask, invite (a lot of guests, etc.)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | priprašau | priprašiau | priprašydavau | priprašysiu |
| 2p.sg. | priprašai | priprašei | priprašydavai | priprašysi |
| 3p.sg. | priprašo | priprašė | priprašydavo | priprašys |
| 1p.pl. | priprašom, priprašome | priprašėme, priprašėm | priprašydavome, priprašydavom | priprašysim, priprašysime |
| 2p.pl. | priprašote, priprašot | priprašėte, priprašėt | priprašydavot, priprašydavote | priprašysite, priprašysit |
| 3p.pl. | priprašo | priprašė | priprašydavo | priprašys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priprašyčiau | priprašytumėme, priprašytumėm, priprašytume |
| 2p. | priprašytum, priprašytumei | priprašytumėt, priprašytumėte |
| 3p. | priprašytų | priprašytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priprašykime, priprašykim | |
| 2p. | priprašyki, priprašyk | priprašykit, priprašykite |
| 3p. | tepriprašai, tepriprašo | tepriprašo, tepriprašai |