|
|
|
|
литовский словарь / įgudrėti | |
įgudrė́ti (įgudrė́ja, įgudrė́jo) поумнеть/умнеть, набраться/набираться ума
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įgudrėju | įgudrėjau | įgudrėdavau | įgudrėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įgudrėji | įgudrėjai | įgudrėdavai | įgudrėsi |
|---|
| 3p.sg. | įgudrėja | įgudrėjo | įgudrėdavo | įgudrės |
|---|
| 1p.pl. | įgudrėjame, įgudrėjam | įgudrėjome, įgudrėjom | įgudrėdavome, įgudrėdavom | įgudrėsim, įgudrėsime |
|---|
| 2p.pl. | įgudrėjate, įgudrėjat | įgudrėjot, įgudrėjote | įgudrėdavot, įgudrėdavote | įgudrėsit, įgudrėsite |
|---|
| 3p.pl. | įgudrėja | įgudrėjo | įgudrėdavo | įgudrės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įgudrėčiau | įgudrėtumėme, įgudrėtumėm, įgudrėtume |
|---|
| 2p. | įgudrėtum, įgudrėtumei | įgudrėtumėte, įgudrėtumėt |
|---|
| 3p. | įgudrėtų | įgudrėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įgudrėkim, įgudrėkime |
|---|
| 2p. | įgudrėki, įgudrėk | įgudrėkite, įgudrėkit |
|---|
| 3p. | teįgudrėjie, teįgudrėja | teįgudrėja, teįgudrėjie |
|---|
|
