/ru/
суметь; быть способным
/en/
be able/capable; jis sugebės tai padaryti he will be able to do it, he can do it
/de/
fähig sein
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sugebu | sugebėjau | sugebėdavau | sugebėsiu |
| 2p.sg. | sugebi | sugebėjai | sugebėdavai | sugebėsi |
| 3p.sg. | sugeba | sugebėjo | sugebėdavo | sugebės |
| 1p.pl. | sugebame, sugebam | sugebėjome, sugebėjom | sugebėdavom, sugebėdavome | sugebėsim, sugebėsime |
| 2p.pl. | sugebate, sugebat | sugebėjot, sugebėjote | sugebėdavote, sugebėdavot | sugebėsite, sugebėsit |
| 3p.pl. | sugeba | sugebėjo | sugebėdavo | sugebės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugebėčiau | sugebėtume, sugebėtumėm, sugebėtumėme |
| 2p. | sugebėtum, sugebėtumei | sugebėtumėt, sugebėtumėte |
| 3p. | sugebėtų | sugebėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugebėkime, sugebėkim | |
| 2p. | sugebėk, sugebėki | sugebėkit, sugebėkite |
| 3p. | tesugebie, tesugeba | tesugebie, tesugeba |