/ru/
стонать
/en/
1. moan; 2. žr. mikčioti
/de/
vi stöhnen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | stenu | stenėjau | stenėdavau | stenėsiu |
| 2p.sg. | steni | stenėjai | stenėdavai | stenėsi |
| 3p.sg. | stena | stenėjo | stenėdavo | stenės |
| 1p.pl. | stenam, stename | stenėjome, stenėjom | stenėdavom, stenėdavome | stenėsim, stenėsime |
| 2p.pl. | stenate, stenat | stenėjot, stenėjote | stenėdavote, stenėdavot | stenėsite, stenėsit |
| 3p.pl. | stena | stenėjo | stenėdavo | stenės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | stenėčiau | stenėtume, stenėtumėme, stenėtumėm |
| 2p. | stenėtumei, stenėtum | stenėtumėt, stenėtumėte |
| 3p. | stenėtų | stenėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | stenėkime, stenėkim | |
| 2p. | stenėki, stenėk | stenėkit, stenėkite |
| 3p. | testenie, testena | testena, testenie |