/ru/
оговаривать; клеветать
/en/
slander , calumniate; smear šnek.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apkalbinėju | apkalbinėjau | apkalbinėdavau | apkalbinėsiu |
| 2p.sg. | apkalbinėji | apkalbinėjai | apkalbinėdavai | apkalbinėsi |
| 3p.sg. | apkalbinėja | apkalbinėjo | apkalbinėdavo | apkalbinės |
| 1p.pl. | apkalbinėjame, apkalbinėjam | apkalbinėjome, apkalbinėjom | apkalbinėdavome, apkalbinėdavom | apkalbinėsim, apkalbinėsime |
| 2p.pl. | apkalbinėjat, apkalbinėjate | apkalbinėjote, apkalbinėjot | apkalbinėdavote, apkalbinėdavot | apkalbinėsite, apkalbinėsit |
| 3p.pl. | apkalbinėja | apkalbinėjo | apkalbinėdavo | apkalbinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkalbinėčiau | apkalbinėtumėm, apkalbinėtume, apkalbinėtumėme |
| 2p. | apkalbinėtum, apkalbinėtumei | apkalbinėtumėte, apkalbinėtumėt |
| 3p. | apkalbinėtų | apkalbinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkalbinėkime, apkalbinėkim | |
| 2p. | apkalbinėk, apkalbinėki | apkalbinėkite, apkalbinėkit |
| 3p. | teapkalbinėjie, teapkalbinėja | teapkalbinėja, teapkalbinėjie |