|
|
|
|
литовский словарь / iškalinėti | | iškalinė̃ti (iškalinė̃ja, iškalinė̃jo) džn. mžb. выбивать/ выбить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iškalinėju | iškalinėjau | iškalinėdavau | iškalinėsiu |
---|
2p.sg. | iškalinėji | iškalinėjai | iškalinėdavai | iškalinėsi |
---|
3p.sg. | iškalinėja | iškalinėjo | iškalinėdavo | iškalinės |
---|
1p.pl. | iškalinėjam, iškalinėjame | iškalinėjom, iškalinėjome | iškalinėdavome, iškalinėdavom | iškalinėsime, iškalinėsim |
---|
2p.pl. | iškalinėjate, iškalinėjat | iškalinėjote, iškalinėjot | iškalinėdavote, iškalinėdavot | iškalinėsit, iškalinėsite |
---|
3p.pl. | iškalinėja | iškalinėjo | iškalinėdavo | iškalinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iškalinėčiau | iškalinėtumėm, iškalinėtume, iškalinėtumėme |
---|
2p. | iškalinėtumei, iškalinėtum | iškalinėtumėt, iškalinėtumėte |
---|
3p. | iškalinėtų | iškalinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iškalinėkim, iškalinėkime |
---|
2p. | iškalinėki, iškalinėk | iškalinėkit, iškalinėkite |
---|
3p. | teiškalinėja, teiškalinėjie | teiškalinėja, teiškalinėjie |
---|
|