/ru/
ворчать; брюзжать
/en/
growl; (niurnėti t. p.) grumble
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | niurzgiu | niurzgiau | niurgzdavau | niurgsiu |
2p.sg. | niurzgi | niurzgei | niurgzdavai | niurgsi |
3p.sg. | niurzgia | niurzgė | niurgzdavo | niurgs |
1p.pl. | niurzgiam, niurzgiame | niurzgėme, niurzgėm | niurgzdavome, niurgzdavom | niurgsime, niurgsim |
2p.pl. | niurzgiate, niurzgiat | niurzgėte, niurzgėt | niurgzdavote, niurgzdavot | niurgsit, niurgsite |
3p.pl. | niurzgia | niurzgė | niurgzdavo | niurgs |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | niurgzčiau | niurgztumėm, niurgztume, niurgztumėme |
2p. | niurgztum, niurgztumei | niurgztumėte, niurgztumėt |
3p. | niurgztų | niurgztų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | niurgzkim, niurgzkime | |
2p. | niurgzk, niurgzki | niurgzkit, niurgzkite |
3p. | teniurzgia, teniurzgie | teniurzgia, teniurzgie |