|
|
|
|
литовский словарь / purpčioti | | pùrpčioti (pùrpčioja, pùrpčiojo) džn. порхать; (iš vienos vietos į kitą) перепархивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | purpčioju | purpčiojau | purpčiodavau | purpčiosiu |
---|
2p.sg. | purpčioji | purpčiojai | purpčiodavai | purpčiosi |
---|
3p.sg. | purpčioja | purpčiojo | purpčiodavo | purpčios |
---|
1p.pl. | purpčiojame, purpčiojam | purpčiojom, purpčiojome | purpčiodavome, purpčiodavom | purpčiosime, purpčiosim |
---|
2p.pl. | purpčiojate, purpčiojat | purpčiojot, purpčiojote | purpčiodavot, purpčiodavote | purpčiosit, purpčiosite |
---|
3p.pl. | purpčioja | purpčiojo | purpčiodavo | purpčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | purpčiočiau | purpčiotumėme, purpčiotume, purpčiotumėm |
---|
2p. | purpčiotumei, purpčiotum | purpčiotumėt, purpčiotumėte |
---|
3p. | purpčiotų | purpčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | purpčiokim, purpčiokime |
---|
2p. | purpčioki, purpčiok | purpčiokite, purpčiokit |
---|
3p. | tepurpčiojie, tepurpčioja | tepurpčioja, tepurpčiojie |
---|
|