/en/
educate; bring up; train; vaiką bring up a child
/de/
erziehen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išauklėju | išauklėjau | išauklėdavau | išauklėsiu |
| 2p.sg. | išauklėji | išauklėjai | išauklėdavai | išauklėsi |
| 3p.sg. | išauklėja | išauklėjo | išauklėdavo | išauklės |
| 1p.pl. | išauklėjam, išauklėjame | išauklėjom, išauklėjome | išauklėdavome, išauklėdavom | išauklėsime, išauklėsim |
| 2p.pl. | išauklėjat, išauklėjate | išauklėjot, išauklėjote | išauklėdavote, išauklėdavot | išauklėsit, išauklėsite |
| 3p.pl. | išauklėja | išauklėjo | išauklėdavo | išauklės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išauklėčiau | išauklėtumėme, išauklėtume, išauklėtumėm |
| 2p. | išauklėtum, išauklėtumei | išauklėtumėt, išauklėtumėte |
| 3p. | išauklėtų | išauklėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išauklėkim, išauklėkime | |
| 2p. | išauklėki, išauklėk | išauklėkit, išauklėkite |
| 3p. | teišauklėja, teišauklėjie | teišauklėja, teišauklėjie |