|
|
|
|
литовский словарь / priperėti | | priperė́ti (prìperi, priperė́jo) наплодить/плодить (высиживая)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | priperiu | priperėjau | priperėdavau | priperėsiu |
---|
2p.sg. | priperi | priperėjai | priperėdavai | priperėsi |
---|
3p.sg. | priperi | priperėjo | priperėdavo | priperės |
---|
1p.pl. | priperime, priperim | priperėjom, priperėjome | priperėdavom, priperėdavome | priperėsime, priperėsim |
---|
2p.pl. | priperit, priperite | priperėjot, priperėjote | priperėdavote, priperėdavot | priperėsit, priperėsite |
---|
3p.pl. | priperi | priperėjo | priperėdavo | priperės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | priperėčiau | priperėtumėm, priperėtumėme, priperėtume |
---|
2p. | priperėtumei, priperėtum | priperėtumėte, priperėtumėt |
---|
3p. | priperėtų | priperėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | priperėkim, priperėkime |
---|
2p. | priperėk, priperėki | priperėkite, priperėkit |
---|
3p. | tepriperi, tepriperie | tepriperi, tepriperie |
---|
|