|
|
|
|
литовский словарь / piepti | |
piẽpti (piẽpia, piẽpė)
1. пищать;
2. šnek. хиреть, чахнуть, слабеть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | piepiu | piepiau | piepdavau | piepsiu |
|---|
| 2p.sg. | piepi | piepei | piepdavai | piepsi |
|---|
| 3p.sg. | piepia | piepė | piepdavo | pieps |
|---|
| 1p.pl. | piepiame, piepiam | piepėme, piepėm | piepdavom, piepdavome | piepsime, piepsim |
|---|
| 2p.pl. | piepiat, piepiate | piepėt, piepėte | piepdavot, piepdavote | piepsit, piepsite |
|---|
| 3p.pl. | piepia | piepė | piepdavo | pieps |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | piepčiau | pieptumėme, pieptumėm, pieptume |
|---|
| 2p. | pieptumei, pieptum | pieptumėt, pieptumėte |
|---|
| 3p. | pieptų | pieptų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | piepkim, piepkime |
|---|
| 2p. | piepk, piepki | piepkite, piepkit |
|---|
| 3p. | tepiepia, tepiepie | tepiepia, tepiepie |
|---|
|
