|
|
|
|
литовский словарь / išblaivinti | |
išblaĩvinti (išblaĩvina, išblaĩvino) — отрезвить/отрезвлять, протрезвить/протрезвлять
/en/
make (smb) sober
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išblaivinu | išblaivinau | išblaivindavau | išblaivinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išblaivini | išblaivinai | išblaivindavai | išblaivinsi |
|---|
| 3p.sg. | išblaivina | išblaivino | išblaivindavo | išblaivins |
|---|
| 1p.pl. | išblaivinam, išblaiviname | išblaivinome, išblaivinom | išblaivindavome, išblaivindavom | išblaivinsim, išblaivinsime |
|---|
| 2p.pl. | išblaivinate, išblaivinat | išblaivinote, išblaivinot | išblaivindavot, išblaivindavote | išblaivinsite, išblaivinsit |
|---|
| 3p.pl. | išblaivina | išblaivino | išblaivindavo | išblaivins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išblaivinčiau | išblaivintumėm, išblaivintumėme, išblaivintume |
|---|
| 2p. | išblaivintum, išblaivintumei | išblaivintumėte, išblaivintumėt |
|---|
| 3p. | išblaivintų | išblaivintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išblaivinkime, išblaivinkim |
|---|
| 2p. | išblaivink, išblaivinki | išblaivinkit, išblaivinkite |
|---|
| 3p. | teišblaivina, teišblaivinie | teišblaivina, teišblaivinie |
|---|
|
