/ru/
поспешно уходить; (по)спешить
/en/
hurry (away); n. namo hurry home
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nuskubu | nuskubėjau | nuskubėdavau | nuskubėsiu |
| 2p.sg. | nuskubi | nuskubėjai | nuskubėdavai | nuskubėsi |
| 3p.sg. | nuskuba | nuskubėjo | nuskubėdavo | nuskubės |
| 1p.pl. | nuskubam, nuskubame | nuskubėjome, nuskubėjom | nuskubėdavom, nuskubėdavome | nuskubėsim, nuskubėsime |
| 2p.pl. | nuskubate, nuskubat | nuskubėjot, nuskubėjote | nuskubėdavot, nuskubėdavote | nuskubėsite, nuskubėsit |
| 3p.pl. | nuskuba | nuskubėjo | nuskubėdavo | nuskubės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuskubėčiau | nuskubėtumėm, nuskubėtume, nuskubėtumėme |
| 2p. | nuskubėtumei, nuskubėtum | nuskubėtumėte, nuskubėtumėt |
| 3p. | nuskubėtų | nuskubėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nuskubėkime, nuskubėkim | |
| 2p. | nuskubėki, nuskubėk | nuskubėkit, nuskubėkite |
| 3p. | tenuskubie, tenuskuba | tenuskubie, tenuskuba |