/ru/
светить(ся); блестеть; сиять
/en/
shine, glow ; (prk. t. p.) beam, be radiant; jos veidas švytėjo džiaugsmu her face shone, arba was radiant, with joy
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | švyčiu | švytėjau | švytėdavau | švytėsiu |
| 2p.sg. | švyti | švytėjai | švytėdavai | švytėsi |
| 3p.sg. | švyti | švytėjo | švytėdavo | švytės |
| 1p.pl. | švytime, švytim | švytėjom, švytėjome | švytėdavome, švytėdavom | švytėsim, švytėsime |
| 2p.pl. | švytite, švytit | švytėjote, švytėjot | švytėdavot, švytėdavote | švytėsit, švytėsite |
| 3p.pl. | švyti | švytėjo | švytėdavo | švytės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | švytėčiau | švytėtumėme, švytėtumėm, švytėtume |
| 2p. | švytėtumei, švytėtum | švytėtumėte, švytėtumėt |
| 3p. | švytėtų | švytėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | švytėkim, švytėkime | |
| 2p. | švytėk, švytėki | švytėkite, švytėkit |
| 3p. | tešvytie, tešvyti | tešvytie, tešvyti |