|
|
|
|
литовский словарь / kliuvinėti | | kliuvinė́ti (kliuvinė́ja, kliuvinė́jo) džn. (už ko) задевать, зацеплять (кого-что)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kliuvinėju | kliuvinėjau | kliuvinėdavau | kliuvinėsiu |
---|
2p.sg. | kliuvinėji | kliuvinėjai | kliuvinėdavai | kliuvinėsi |
---|
3p.sg. | kliuvinėja | kliuvinėjo | kliuvinėdavo | kliuvinės |
---|
1p.pl. | kliuvinėjame, kliuvinėjam | kliuvinėjom, kliuvinėjome | kliuvinėdavom, kliuvinėdavome | kliuvinėsim, kliuvinėsime |
---|
2p.pl. | kliuvinėjat, kliuvinėjate | kliuvinėjote, kliuvinėjot | kliuvinėdavote, kliuvinėdavot | kliuvinėsite, kliuvinėsit |
---|
3p.pl. | kliuvinėja | kliuvinėjo | kliuvinėdavo | kliuvinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kliuvinėčiau | kliuvinėtumėm, kliuvinėtume, kliuvinėtumėme |
---|
2p. | kliuvinėtumei, kliuvinėtum | kliuvinėtumėte, kliuvinėtumėt |
---|
3p. | kliuvinėtų | kliuvinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kliuvinėkime, kliuvinėkim |
---|
2p. | kliuvinėk, kliuvinėki | kliuvinėkite, kliuvinėkit |
---|
3p. | tekliuvinėjie, tekliuvinėja | tekliuvinėja, tekliuvinėjie |
---|
|