/ru/
взяться; браться
/en/
undertake to do (smth)
/de/
übernehmen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apsiimu | apsiėmiau | apsiimdavau | apsiimsiu |
| 2p.sg. | apsiimi | apsiėmei | apsiimdavai | apsiimsi |
| 3p.sg. | apsiima | apsiėmė | apsiimdavo | apsiims |
| 1p.pl. | apsiimam, apsiimame | apsiėmėm, apsiėmėme | apsiimdavome | apsiimsime |
| 2p.pl. | apsiimate | apsiėmėte, apsiėmėt | apsiimdavote | apsiimsite |
| 3p.pl. | apsiima | apsiėmė | apsiimdavo | apsiims |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsiimčiau | apsiimtume, apsiimtumėme |
| 2p. | apsiimtumei, apsiimtum | apsiimtumėte |
| 3p. | apsiimtų | apsiimtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsiimkim, apsiimkime | |
| 2p. | apsiimk, apsiimki | apsiimkite, apsiimkit |
| 3p. | teapsiima, teapsiimie | teapsiima, teapsiimie |