/ru/
нарушать; расстраивать
/en/
1. (ramybę, tylą) break , disturb; violate; (darbą) derange ; 2. (virškinimą) upset
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sutrikdau | sutrikdžiau | sutrikdydavau | sutrikdysiu |
| 2p.sg. | sutrikdai | sutrikdei | sutrikdydavai | sutrikdysi |
| 3p.sg. | sutrikdo | sutrikdė | sutrikdydavo | sutrikdys |
| 1p.pl. | sutrikdom, sutrikdome | sutrikdėm, sutrikdėme | sutrikdydavome, sutrikdydavom | sutrikdysim, sutrikdysime |
| 2p.pl. | sutrikdot, sutrikdote | sutrikdėte, sutrikdėt | sutrikdydavot, sutrikdydavote | sutrikdysite, sutrikdysit |
| 3p.pl. | sutrikdo | sutrikdė | sutrikdydavo | sutrikdys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sutrikdyčiau | sutrikdytumėme, sutrikdytume, sutrikdytumėm |
| 2p. | sutrikdytumei, sutrikdytum | sutrikdytumėt, sutrikdytumėte |
| 3p. | sutrikdytų | sutrikdytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sutrikdykime, sutrikdykim | |
| 2p. | sutrikdyki, sutrikdyk | sutrikdykit, sutrikdykite |
| 3p. | tesutrikdo, tesutrikdai | tesutrikdai, tesutrikdo |