|
|
|
|
литовский словарь / iššokinėti | |
iššokinė́ti (iššokinė́ja, iššokinė́jo) džn. выпрыгивать/выпрыгнуть, повыскакивать, повыскочить
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iššokinėju | iššokinėjau | iššokinėdavau | iššokinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | iššokinėji | iššokinėjai | iššokinėdavai | iššokinėsi |
|---|
| 3p.sg. | iššokinėja | iššokinėjo | iššokinėdavo | iššokinės |
|---|
| 1p.pl. | iššokinėjam, iššokinėjame | iššokinėjome, iššokinėjom | iššokinėdavom, iššokinėdavome | iššokinėsim, iššokinėsime |
|---|
| 2p.pl. | iššokinėjate, iššokinėjat | iššokinėjote, iššokinėjot | iššokinėdavote, iššokinėdavot | iššokinėsit, iššokinėsite |
|---|
| 3p.pl. | iššokinėja | iššokinėjo | iššokinėdavo | iššokinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iššokinėčiau | iššokinėtumėm, iššokinėtume, iššokinėtumėme |
|---|
| 2p. | iššokinėtum, iššokinėtumei | iššokinėtumėte, iššokinėtumėt |
|---|
| 3p. | iššokinėtų | iššokinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iššokinėkim, iššokinėkime |
|---|
| 2p. | iššokinėki, iššokinėk | iššokinėkit, iššokinėkite |
|---|
| 3p. | teiššokinėja, teiššokinėjie | teiššokinėjie, teiššokinėja |
|---|
|
