|
|
|
|
литовский словарь / patrūkčioti | | patrū́kčioti (patrū́kčioja, patrū́kčiojo) : p. pečiaĩs [pečiùs] — пожать [повести] плечами
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | patrūkčioju | patrūkčiojau | patrūkčiodavau | patrūkčiosiu |
---|
2p.sg. | patrūkčioji | patrūkčiojai | patrūkčiodavai | patrūkčiosi |
---|
3p.sg. | patrūkčioja | patrūkčiojo | patrūkčiodavo | patrūkčios |
---|
1p.pl. | patrūkčiojam, patrūkčiojame | patrūkčiojome, patrūkčiojom | patrūkčiodavom, patrūkčiodavome | patrūkčiosim, patrūkčiosime |
---|
2p.pl. | patrūkčiojat, patrūkčiojate | patrūkčiojote, patrūkčiojot | patrūkčiodavote, patrūkčiodavot | patrūkčiosit, patrūkčiosite |
---|
3p.pl. | patrūkčioja | patrūkčiojo | patrūkčiodavo | patrūkčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | patrūkčiočiau | patrūkčiotumėm, patrūkčiotume, patrūkčiotumėme |
---|
2p. | patrūkčiotum, patrūkčiotumei | patrūkčiotumėt, patrūkčiotumėte |
---|
3p. | patrūkčiotų | patrūkčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | patrūkčiokim, patrūkčiokime |
---|
2p. | patrūkčioki, patrūkčiok | patrūkčiokite, patrūkčiokit |
---|
3p. | tepatrūkčiojie, tepatrūkčioja | tepatrūkčioja, tepatrūkčiojie |
---|
|