|
|
|
|
литовский словарь / pakalbėti | | pakalbė́ti (pàkalba, pakalbė́jo) поговорить/говорить; p. apiẽ reĩkalus — поговорить о делах; p. ìš širdiẽs — поговорить по душам
/en/ (su apie) have a talk, talk (with about); jis mėgsta p. he loves to talk
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pakalbu | pakalbėjau | pakalbėdavau | pakalbėsiu |
---|
2p.sg. | pakalbi | pakalbėjai | pakalbėdavai | pakalbėsi |
---|
3p.sg. | pakalba | pakalbėjo | pakalbėdavo | pakalbės |
---|
1p.pl. | pakalbam, pakalbame | pakalbėjom, pakalbėjome | pakalbėdavom, pakalbėdavome | pakalbėsim, pakalbėsime |
---|
2p.pl. | pakalbate, pakalbat | pakalbėjot, pakalbėjote | pakalbėdavote, pakalbėdavot | pakalbėsit, pakalbėsite |
---|
3p.pl. | pakalba | pakalbėjo | pakalbėdavo | pakalbės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pakalbėčiau | pakalbėtumėm, pakalbėtume, pakalbėtumėme |
---|
2p. | pakalbėtum, pakalbėtumei | pakalbėtumėte, pakalbėtumėt |
---|
3p. | pakalbėtų | pakalbėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pakalbėkim, pakalbėkime |
---|
2p. | pakalbėki, pakalbėk | pakalbėkit, pakalbėkite |
---|
3p. | tepakalba, tepakalbie | tepakalba, tepakalbie |
---|
|